PADĖKIME VAIKAMS FORMUOTI TAISYKLINGĄ LAIKYSENĄ


Žmogaus laikysena pradeda formuotis nuo ankstyvos vaikystės ir trunka beveik iki 25 metų. Dėl taisyklingos laikysenos motorinis aparatas ir vidaus organai funkcionuoja normaliai. Kas turi įtakos laikysenai, prie ko veda jos deformacija, ką reikėtų daryti su vaiku, kad jo nugara būtų tiesi ir sveika, aptarsime šiame straipsnyje.

Dažnai girdime suaugusiuosius sakant vaikams: „Nesikūprinkite! Laikykite nugarą tiesiai! Nevilkite kojų!“, ir tokie nurodymai suprantami. Prie kompiuterio ekrano ar išmaniojo telefono susmukęs mokinys – jau daugiau nei dešimtmetį nekintantis vaizdas. Su tuo kasdien kovoja viso pasaulio tėvai. Iš tiesų netaisyklinga laikysena – viena labiausiai paplitusių vaikų ir paauglių sveikatos problemų. Remiantis statistikos duomenimis, netaisyklinga laikysena nustatoma net iki 80 proc. nepilnamečių.Jau dabar nemažai daliai ikimokyklinio amžiaus vaikų pastebimi kaulų ir raumenų sistemos problemų, pėdų deformacijos, sulenkimo požymiai. O mokyklinio amžiaus vaikams šie požymiai dar ryškesni.

Nešioti kuprinę ant vieno peties ar tiesiog eidami gatve, moksleiviai kartais nepastebi, kaip jie kūprinasi. Tačiau pagrindinė prastos laikysenos priežastis yra pernelyg ilgas sėdėjimo laikas. Mokiniai sėdi klasėje, tada atlieka namų darbus ir baigia dieną susikūprinę prie savo elektroninių prietaisų. Pasirodo,vaikams tenka aštuonių valandų sėdėjimo diena!

Gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, o dabar ir pedagogai, tikina: vaikų nugaras gelbės judėjimas, fizinis aktyvumas ir vidutiniai krūviai raumenims stiprinti. Todėl, siekiant užkirsti kelią stuburo ligų vystymuisi, būtina įvesti sveikos laikysenos pamokas.

Pirmiausia, laikysena pradeda formuotis nuo mažens, augimo ir vystymosi procese. Jei dauguma vaikų pradinėje mokykloje turi sveiką nugarą, tai šis rodiklis keičiasi į blogąją pusę, kai jie mokosi progimnazijoje. Daugelis vaikų kenčia nuo skoliozės, kifozės, lordozės ir kitų raumenų ir kaulų sistemos patologijų."Priežastis – netinkamas sėdėjimas prie  rašomojo stalo, sunkios kuprinės, neteisingas kuprinės nešiojimas (ant vieno peties), mažas fizinis aktyvumas. Dėl to nusilpsta nugaros raumenų juosta ir todėl atsiranda problemų su nugara.S1

Keletas patarimų suaugusiems kaip apsisaugoti vaiką  nuo ligos.

  1. Kad nesusiformuotų netaisyklinga laikysena, reikia taisyklingai sėdėti prie darbo stalo, rašomojo stalo, žiūrėti, kad vaiko nugara vaikščiojant būtų tiesi, pečių mentys išskėstos, pilvukas įtrauktas, galva pakelta.
  2. Baldus rinkitės pagal vaiko ūgį, kontroliuokite portfelio nešiojimo teisingumą ir svorį. Sunkus portfelis padidina apkrovą stuburui ir sąnariams.
  1. Stebėkite, kad vaikas namų darbų atliktų ne sėdėdamas kėdėje ar gulėdamas, o tik prie darbo stalo. Vaikams rekomenduojama miegoti ant ortopedinių čiužinių.
  2. Norint išvengti laikysenos sutrikimų, reikia: taisyklingai nešiotis portfelį, užsiimti kūno kultūra ir sportu, taisyklingai vaikščioti, nenešti sunkių daiktų, plaukioti baseine, važiuoti dviračiu, laikytis sveikos gyvensenos, kontroliuoti vaiko kūno svorį. Sutrikus laikysenai kenčia vidaus organai ir sistemos. S2

Rekomendacija pedagogams

      1.   Reguliariai keisti vaiko sėdėjimo vietą (ypač pusę lentos/mokytojo atžvilgiu) mokymo klasėje.

    2.     Kelis kartus per mokslo metus įvertinti, ar vaikai neišaugo savo suolų, esant reikalui jų       sėdėjimo vietą pakeisti.

  1. Atsižvelgti į vaikų elgesį pamokos metu. Nerami vaikų būsena, pasikartojantys judesiai – signalas, kad metas daryti pertraukėlę.
  1. Nepamiršti, kad taisyklingas sėdėjimas pagerina koncentraciją ir mokymosi procesas tampa kokybiškesnis.

Kaip patikrinti, ar vaiko laikysena taisyklinga

Vaiko laikysenos būklę pirmiausia gali įvertinti tėvai. Norint apžiūrėti vaiko stuburą ir įvertinti laikyseną, reikia jį nurengti iki pusės ir paprašyti basomis atsistoti ant lygaus paviršiaus suglaustomis kojomis. Laikysena vertinama vaiką apžiūrint iš visų pusių: priekio, nugaros ir šono. Jei pastebime pakumpusius pečius, pečius ne vienodame lygyje, atsikišusias mentes, jų asimetriją, įdubusią krūtinės ląstą, atsikišusį pilvą – tai signalai, kad laikas susirūpinti vaiko laikysena. Įtarus vaikui netaisyklingą kūno laikyseną, rekomenduojama kreiptis į vaikų gydytoją ortopedą arba kineziterapeutą

S3

 

 

 

 

 

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Narseta Klevečkienė

Ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą?

Jei ugdymo įstaigoje, įmonėje įvyko nelaimingas atsitikimas, nuo jūsų veiksmų priklausys nukentėjusiojo gyvybė ir sveikata. Kaip teisingai elgtis kritinėje situacijoje, pateiksiu pirmos pagalbos teikimo instrukcijas. 

Ikimedicininė pagalba – priemonių visuma, skirta nukentėjusiojo gyvybei/sveikatai atkurti ar išsaugoti, atliekama iki medicinos darbuotojo atvykimo. Atminkite, kad prieš suteikdami pagalbą nukentėjusiajam, turite pasirūpinti savo saugumu. Susilaikykite nuo pagalbos, jei tai kelia grėsmę jūsų gyvybei ir sveikatai. 

Bendrieji reikalavimai

1.1. Nelaimingų atsitikimų pasekmės priklauso nuo to, kaip greitai nukentėjusiajam bus suteikta kvalifikuota ikimedicininė pagalba. Jei gaivinimo priemonės atliekamos pavėluotai arba neteisingai, tai gali baigtis rimtomis komplikacijomis, neįgalumu ir net mirtimi. Neįmanoma atsisakyti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir laikyti jį mirusiu tik tuo atveju, jei nėra matomų kvėpavimo požymių ir neįmanoma rasti pulso.

1.2. Pagalbą teikiantis asmuo turi žinoti:

  • pagrindiniai žmogaus kūno gyvybinių funkcijų pažeidimo požymiai;
  • bendrieji pirmosios pagalbos teikimo principai ir jos būdai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirto sužalojimo pobūdį;
  • pagrindiniai nukentėjusiojo transportavimo (perkėlimo) būdai.

1.3. Pagalbą teikiantis asmuo turi turėti galimybę:

  • įvertinti nukentėjusiojo būklę ir nustatyti, kokios pagalbos jam pirmiausia reikia;
  • užtikrinti laisvą aukos viršutinių kvėpavimo takų praėjimą;
  • atlikti dirbtinį kvėpavimą „iš burnos į burną“, „iš burnos į nosį“ ir išorinį (netiesioginį) širdies masažą;
  • laikinai sustabdyti kraujavimą uždėjus žnyplę, tvirtą tvarstį, pirštu spausdami kraujagyslę;
  • uždėti tvarstį esant įvairiems sužalojimams (traumos, nudegimų, nušalimų, išnirimų);
  • imobilizuoti pažeistą kūno dalį lūžus kaulams, esant dideliam išnirimui, termiškai sužalojus;
  • teikti pagalbą karščio ir saulės smūgio, ūmaus apsinuodijimo, sąmonės netekimo ir kitų nelaimingų atsitikimų atveju;
  • naudokite  pirmosios pagalbos vaistinėlę .


1.4. Bendra veiksmų seka teikiant ikimedicininę priežiūrą:

  • pašalinti veiksnius, keliančius grėsmę nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, poveikį kūnui (paleisti nuo elektros srovės veikimo, pašalinti iš užterštos atmosferos, gesinti degančius drabužius ir pan.);
  • įvertinti nukentėjusiojo būklę, nustatyti sužalojimo pobūdį ir sunkumą;
  • nustatyta tvarka atlikti būtinus nukentėjusiojo gelbėjimo veiksmus (atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą, atlikti dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą, sustabdyti kraujavimą, imobilizuoti lūžio vietą, uždėti tvarstį ir kt.);
  • išlaikyti pagrindines nukentėjusiojo gyvybines funkcijas iki medicinos darbuotojo atvykimo;
  • kviesti greitąją pagalbą arba imtis priemonių nukentėjusįjį nugabenti į artimiausią gydymo įstaigą.

Pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui

Dauguma vaikų yra labai aktyvūs. Važinėjimasis riedučiais, riedlente, dviračiu arba paprasčiausios lenktynės ne visada gali gerai baigtis. Drauge su pramogų gausa, deja, daugėja ir traumų. Parbėgęs namo verkiantis vaikas arba kantrus susižalojęs drąsuolis visada tėvams kelia nerimą. Žinoma, ne kiekvienas nubrozdinimas ar mėlynė pavojingi, bet suteikti tinkamą pagalbą reikia visada.

Mažų smalsuolių nelaimės

Susižeidžia įvairaus amžiaus vaikai. Dėl to kaltas smalsumas. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai besivystančiam vaikui reikia ištyrinėti aplinką. 1 – 3 metų vaikai dažniausiai susižeidžia griūdami – nelengva išmokti vaikščioti, bėgioti ir šokinėti. Vyresnieji nukenčia dėl to, kad nesugeba įvertinti pavojaus. Toks vaikas gali įsipjauti žirklėmis, peiliu, stiklo šuke ar kitu aštriu daiktu. Vaikų traumoms įtakos turi jų fiziologinės ypatybės. Vaikų kauluose organinių medžiagų yra daugiau nei neorganinių, todėl jų kaulai yra lankstesni, turi stiprų antkaulį, taigi rečiau lūžta ir greičiau sugyja.

Vaiko oda labai gležna ir lengvai pažeidžiama. Dažniausiai mama ir tėtis nesibaimina dėl nedidelio nubrozdinimo ar įpjovos ir net nesusimąsto, kokias komplikacijas gali sukelti per nedidelį odos pažeidimą patekę mikrobai. Susižaloti vaikas gali ir lauke, ir namuose, todėl namų vaistinėlėje turi būti priemonių žaizdai sutvarkyti: sterilus tvarstis, švarios servetėlės, antiseptikas.

Pirmoji pagalba atsiradus mėlynei – šaltis

Sumušimus paprastai lydi mėlynės. Tai kraujosruvos, kurios atsiranda dėl to, kad trūksta kraujagyslė. Iš pradžių sumušta vieta patinsta, vėliau pamėlynuoja. Mėlynės keičia spalvą – nuo mėlynos iki geltonos. Jeigu sumušimas didelis, mėlynė gali pajuoduoti. Jei oda aplink mėlynę paraudo, karšta, atsirado pulsuojantis skausmas, gali būti prasidėjęs uždegimas. Tinimą ir skausmą sumažina šaltis. Todėl mėlynę reikia šaldyti ledo gabalėliais, tiks ir šaldytų daržovių pakelis. Ledukus geriausia sudėti į polietileno maišelį, o jį apvynioti rankšluosčiu. Po paros sumuštą vietą galima pradėti tepti specialiais tepalais, kurių vaistinėje jums pasiūlys ne vieną.

Jeigu vaikas pasitempė raumenis arba lūžo kaulas

Raumenų patempimai ir kaulų lūžiai – dažnos mažųjų nelaimės. Nesėkmingai pašokinėjęs arba nukritęs iš nedidelio aukščio vaikas gali pasitempti sausgysles. Tuomet fiksuokite sužeistą koją arba ranką, kad nejudėtų, uždėkite ledo ir kvieskite gydytoją.

Jeigu įtariate kaulo lūžį, taip pat užfiksuokite ir šaldykite sužeistą galūnę bei kvieskite greitąją pagalbą. Pavyzdžiui, jei įtariate, kad lūžo dilbis, ranką imobilizuokite ant kaklo parišta skarele. Jei lūžo žasto ar peties kaulas, po pažastimi pakiškite tvarsčio ritinėlį ir pririškite žastą prie krūtinės ląstos. Lūžusį kaulą reikia imobilizuoti tarp dviejų sąnarių, po kietais įtvarais reikia dėti ką nors minkšta.

Jeigu lūžis atviras, žaizdą uždenkite švaria servetėle, uždėkite ledo ir kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite vaiką į gydymo įstaigą.

Jeigu vaikas griūdamas susitrenkė galvą, paguldykite jį, uždėkite ledo ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Net nestipriai susitrenkęs galvą vaikas gali vemti, būti mieguistas. Jokiu būdu nekelkite galvą susižalojusio pargriuvusio vaiko ir nesukiokite jo galvos. Kad jis vemdamas neužspringtų, paverskite jį ant šono visu kūnu (galvos padėtis kūno atžvilgiu neturi keistis).

Pagalba nedidelėms žaizdoms – antiseptikas ir žaizdų gelis

Griūdamas kieme vaikas dažniausiai nusibrozdina kelius ir alkūnes. Nors tai atrodo menka nelaimė ir nė vienas neišaugome be tokių traumų, visiškai nekreipti į jas dėmesio nedera. Net ir mažyčius nubrozdinimus ir įpjovas reikia kruopščiai apdoroti, nes pro jas patenka mikrobai. Jei žaizdelė nedidelė, pirmiausia pašalinkite purvą ir paviršiuje esančius svetimkūnius. Nestipriai pažeistą odą užtenka nuplauti vandeniu iš čiaupo, nusausinus apdoroti antiseptiku ir apsaugoti, kad ji vėl neužsiterštų. Todėl žaizdą būtina sutvarstyti steriliu tvarsčiu arba užklijuoti pleistru. Nedidelei žaizdelei šių procedūrų užteks.

Nubrozdinimui ar žaizdai dezinfekuoti nenaudokite spiritinių tirpalų (jodo, briliantinės žalumos ar vandenilio peroksido) – tai jau praeitis. Spiritiniai preparatai dirgina odą, žaloja audinius, sukelia skausmą. Geriausia tai daryti antiseptiku be alkoholio. Jis veiksmingai naikina bakterijas, bet negraužia ir nedegina odos. Yra antiseptikų, kurie veikia iki 24 valandų.

Kad žaizda greičiau sugytų, patariama tepti specialiu tepalu, kurio sudėtyje dar yra dezinfekuojamųjų, drėkinamųjų ir uždegimą slopinančių komponentų. Specialus žaizdų gelis ne tik sudrėkina žaizdą, bet ir sudaro apsauginį sluoksnį, per kurį į ją neprasiskverbia mikrobai. Apsaugota nuo infekcijų ir uždegimų žaizda natūraliai greičiau gyja. Patepus žaizdą galima aprišti tvarsčiu.

Kodėl vaikui pavojingos įpjovos?

Įsipjovus galima pažeisti stambią kraujagyslę, arteriją arba nervą. Jeigu žaizdos nedezinfekuosime, į ją pateks pavojingų mikrobų ir pasekmės gali būti labai liūdnos – dėl gangrenos galima net netekti pažeistos galūnės. Į žaizdą patekę mikrobai gali sukelti uždegimą. Tuomet žaizdos kraštai pabrinksta ir kamuoja skausmas.

Išsivysčius uždegimui žaizdoje prisikaups pūlių, kurie gali išplisti į aplinkinius audinius. Jeigu susižeidusio vaiko būklė pablogėja, jis nusilpsta, pakyla temperatūra, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Ką daryti, jeigu žaizda nemaža?

Juo gilesnė ir didesnė žaizda, tuo didesnis pavojus. Jeigu pažeistas didesnis odos plotas arba žaizda gili, būtina kreiptis į gydytoją. Aptikę žaizdoje įstrigusį svetimkūnį, pavyzdžiui, stiklo šukę, nebandykite patys jo ištraukti, nes kraujavimas sustiprės. Uždėkite sterilios marlės skiautę, apriškite žaizdą ir kreipkitės į gydytoją.

Negydomos didesnės kaip pusantro – dviejų centimetrų pločio žaizdos gis labai ilgai, skaudės ir gali įsimesti komplikacijos. Pjautinę arba durtinę žaizdą pirmiausia nuplaukite vėsiu tekančiu vandeniu, apdorokite antiseptiku. Jei žaizda kraujuoja, suspauskite jos kraštus. Tai galima padaryti ir steriliu tvarsčiu. Galima vaikui duoti išgerti vaistų nuo skausmo.

Jeigu žaizda gili ir kraujuoja, spausdami tvarstį sustabdykite kraujavimą ir būtinai kreipkitės į gydytoją. Specialisto pagalbos reikėtų kreiptis ir visais kitais atvejais, kai sužeistą vietą labai skauda – gali būti pažeistas nervas. Didesnę žaizdą gali prireikti susiūti – tuomet ji greičiau sugyja. Jeigu žaizda didelė ir nešvari, svarbu žinoti, ar vaikas skiepytas nuo stabligės. Nepamirškite, kad vaiką paskiepyti nuo stabligės reikia kas penkerius metus.

Taigi pirmas svarbus žingsnis, siekiant išvengti komplikacijų,– tinkama pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui.

Informaciją pagal SAM rekomendacijas parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Narseta Klevečkienė